Drovus vaikas grupėje: kodėl mažos grupės veikia
Yra vaikų, kurie į naują kambarį įeina pirmi ir iškart klausia, ką čia veiksime. Ir yra tokių, kurie stovi prie durų, laikosi tėvo rankos ir stebi. Drovus vaikas nėra nedrąsus visam laikui ir nėra problema, kurią reikia taisyti. Jam tiesiog reikia daugiau laiko ir mažesnės aplinkos, kad pradėtų jaustis savas. Didelėje, triukšmingoje grupėje toks vaikas dažnai lieka nepastebėtas, ir tada net mėgstama veikla tampa nemalonia.
Ką iš tikrųjų reiškia drovus vaikas
Drovumas dažnai painiojamas su nenoru dalyvauti. Praktikoje būna atvirkščiai: vaikas labai nori dalyvauti, bet bijo suklysti prieš kitus arba nežino, kaip įsiterpti. Jei jį paskubini ar paprašai kalbėti prieš visą grupę, jis užsidaro dar labiau.
Tokiam vaikui geriausiai veikia ne raginimas, o aplinka, kurioje kalbėti nėra būtina. Kai galima tiesiog sėdėti ir dirbti, įtampa nukrinta, o pokalbis atsiranda savaime, dažniausiai po kelių savaičių. Skubinti šito proceso neverta: kiekvienas „na pasisveikink gi“ tik primena vaikui, kad į jį žiūri.
Ką keičia grupė iki aštuonių vaikų
Grupės dydis droviam vaikui yra svarbesnis nei tema. Studijos būreliuose vienoje grupėje yra iki 8 vaikų, ir tai keičia kelis dalykus vienu metu:
- Vaikas nedingsta. Aštuoniuose vaikuose neįmanoma likti nepastebėtam, todėl nereikia kovoti dėl dėmesio.
- Mažiau triukšmo. Tyliam vaikui garsas vargina, o mažoje grupėje jo tiesiog mažiau.
- Veidai kartojasi. Kas savaitę tie patys vaikai, tas pats stalas, ta pati vieta. Pažįstamumas drovumą mažina greičiau nei bet kokia paskata.
- Galima prieiti individualiai. Pedagogė gali parodyti judesį šalia, tyliai, o ne aiškinti visai grupei.
Grupės sudaromos pagal amžių, todėl vaikas nesėdi tarp gerokai vyresnių, prie kurių lygintis būtų sunku. Tai smulkmena, kuri santūresniam vaikui reiškia labai daug.
Kūryba kalba už vaiką
Kūrybinė veikla droviam vaikui yra patogi dar ir todėl, kad ji nereikalauja kalbėjimo. Nereikia atsakinėti, pasirodyti ar varžytis. Yra užduotis, medžiaga ir laikas, o rezultatas kalba pats.
Dažnai būna taip, kad vaikas pirmus du kartus dirba tylėdamas, o trečią jau parodo savo darbą kaimynui prie stalo. Tai maža, bet tikra pergalė, ir ji ateina be spaudimo. Užsiėmimuose neskubama, todėl niekas nestovi virš vaiko, laukdamas, kada jis baigs.
Prisideda ir tai, kad kiekvienas vaikas užduotį įgyvendina savaip. Nėra vieno pavyzdžio, prie kurio reikėtų prilygti, todėl nėra ir su kuo lygintis. Droviam vaikui tai svarbu labiau nei bet kokie padrąsinantys žodžiai.
Ko tikėtis per pirmus kartus
Būkite pasiruošę, kad pirmas užsiėmimas gali būti tylus. Tai normalu. Vertinkite ne tai, kiek vaikas kalbėjo, o tai, ar jis nori grįžti kitą savaitę. Namuose padeda paprastas klausimas apie darbą, ne apie žmones: „ką šiandien darei?“ vietoje „su kuo susidraugavai?“.
Padeda ir smulkūs praktiniai dalykai: ateiti kelias minutes anksčiau, kol kambaryje dar tuščia, ir leisti vaikui pačiam pasirinkti vietą prie stalo. Jei norite švelnesnės pradžios pažįstamoje kompanijoje, kartais lengviau pirmiausia ateiti į gimtadienio šventę studijoje, kur vaikas atvyksta su savo draugais ir aplinka jam iškart yra sava.
Papasakokite mums apie savo vaiką prieš pirmą kartą: susisiekite, ir parinksime grupę bei laiką, kuriame jam bus ramiausia pradėti.
Rašome remdamiesi tuo, ką matome užsiėmimuose. „Augantis medis“ yra kūrybiškumo studija vaikams Justiniškėse, veikianti nuo 5 iki 15 metų amžiaus grupėms. Studijoje rengiame savaitinius kūrybinius būrelius 5–15 m. vaikams.
